Skirtingų tyrimų rezultatai rodo, kad vykstanti technologijų revoliucija keičia mūsų įpročius dėl atsiskaitymo, elgesio su pinigais ir tai paliečia ne tik mus, bet ir vaikus ar jaunimą, todėl keičiasi ir vaikų, jaunimo finansinio raštingumo ugdymas. 

Svarstant pirkti naudotą automobilį, patariame saugoti ne tik pirkimo pardavimo sutartį, bet ir daugiau dokumentų, kurie ateityje gali padėti išvengti rizikų, susijusių su įsigytu automobiliu. 

Ieškodami naujo daikto, vargu ar visada susimąstome, o kas bus, jei prekę norėsiu grąžinti arba paslauga nebus suteikta? O ką daryti, kai prekę tenka grąžinti, o pardavėjas nevykdo įsipareigojimų. Keli patarimai, kaip tokiose situacijose išvengti nepatogumų.

Finansinis saugumas yra svarbus visiems, tačiau kartais klaidingai manoma, kad jį susikurti gali tik tie, kurių pajamos didelės. Tiesa kitokia – tereikia šiek tiek disciplinos planuojant savo išlaidas ir tinkamų įrankių, palengvinančių šią rutiną.

Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas atskleidė, kad vidutiniškai nereikšmingiems pirkiniams britai kasdien išleidžia 12 svarų sterlingų ir nors skaičių, kiek tokių išlaidų patiria lietuviai, nėra, galima spėti, kad jos taip pat egzistuoja. Tad kaip sutaupyti šiuos pinigus ir paversti juos į įsimintinas atostogas?

Kur šiuo metu laikote įvairius dokumentus, tokius kaip skirtingos sutartys, draudimo polisai, garantijos, pirkimo kvitai?

Sutaupyti ateičiai, atostogoms ar svajonių pirkiniams nori kiekvienas, tačiau ne visiems to pasiekti lengva. Manome, kad mums trūksta žinių finansų valdymui, laiko išlaidų sekimui ir fiksavimui, nežinome, nuo ko pradėti, ar neturime pakankamai drausmės. Visas šias problemas išspręsti ir atsakingiau prižiūrėti savo finansus padės naujas „Viena sąskaita“ biudžeto įrankis. Kam jis reikalingas ir kaip veikia?

„Viena sąskaita“ verčia naują veiklos puslapį ir tampa platforma, skirta visų namų finansų valdymui. Nuo šiol čia bus galima ne tik itin patogiai, vienoje vietoje, apmokėti visas sąskaitas, bet ir tvarkyti visų namų finansus ar saugoti svarbiausius dokumentus.

Šildymo sąskaitos kaitina lietuvių mintis kasmet: laukdami naujo šildymo sezono skaitome ekspertų ir politikų kainų prognozes, o jam prasidėjus piktinamės sumomis, kurias turime išleisti, kad namuose būtų šilta. Vis dėlto retas analizuojame, kaip kito šildymo sąskaitos per pastaruosius kelerius metus, o būtent tokia analizė padėtų kur kas tiksliau planuoti savo namų ūkio finansus. Tad kaip tarp 2019 ir 2023 m. kito šildymo sąskaitos, kokią dalį visų mokesčių mokėjome būtent šildymui ir kas Lietuvoje mokėjo mažiausiai?

Prasidėjęs šildymo sezonas ir vėl skatina žmones nerimauti, o lyginant kainas su pernykštėmis daugelis pastebi menką sąskaitos augimą. Vis dėlto stebint istorinius duomenis matyti, kad šildymo sąskaitos nėra nuolat augančios: jos tai didėja, tai krenta. Tad kaip atrodė šildymo kainos per pastaruosius dešimt metų ir kodėl esame linkę pastebėti tik augimą, bet nesidžiaugti kainų kritimu?