Beveik kas trečias lietuvis negali išvykti atostogauti spontaniškai: neturi tam santaupų

Naujausi „Eurostat“ duomenys atskleidžia, kad net 37,3 % Lietuvos gyventojų vis dar negalėtų padengti 1 000 eurų nenumatytų išlaidų. Jie neturėtų santaupų ne tik tokioms netikėtomis būtinosiomis išlaidomis kaip gydymas ar remontas, bet taip pat negalėtų pasinaudoti ir paskutinės minutės kelionės pasiūlymu bei išvykti atostogų. Tai – vienas prasčiausių rodiklių tarp visų ES šalių. Vokietijoje tokių gyventojų yra tik 20 %, Estijoje – 29 %.

Paskutinės minutės pasiūlymas atostogoms – ne visiems pasiekiama prabanga

„Atostogos paskutinė minutę, kai pamatai pigius bilietus ir išvyksti po kelių dienų – atrodo viliojančiai, tačiau kai neturi bent 1 000 eurų rezervo, tokia galimybė tampa nepasiekiama. Tokiu atveju bet kokios nenumatytos išlaidos, tokios kaip automobilio gedimas ar sveikatos problemos, savaime atrodo svarbesnės. Galimybė pasinaudoti neplanuotomis progomis, pavyzdžiui, išvykti atostogų, tampa finansinio saugumo rodikliu. Nes tai rodo, kad kontroliuoji savo išlaidas ir gali priimti sprendimus remdamasis pasirinkimu, o ne baime,“ – komentuoja Aušra Čiuplienė, platformos „Viena sąskaita“ vadovė.

Pasak jos, problema – ne tik pinigų trūkumas, bet ir finansinio pasitikėjimo, mokėjimo elgtis su pinigais stoka: „Tas pats tyrimas atskleidė, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų sako, jog finansų planuoti neverta, nes vis tiek viską išleis. Dauguma net nebando planuoti, nes iš anksto nusprendžia, kad nepavyks. Tokiais atvejais, kai atsiranda proga – pigūs bilietai, laisvas savaitgalis, o išvykti atostogų galimybių nėra jokių, nebūtinai reiškia, kad uždarbis per mažas, kur kas dažniau tai – tik prastas finansų planavimas“.

Ekspertės teigimu, 1000 eurų yra bazinis rezervas, kurio pakanka tam, kad nereikėtų sukti galvos dėl kiekvieno sprendimo: „Tai nėra apie prabangą, tai apie galimybę jaustis saugiai net ir tada, kai norisi gyventi ne pagal griežtai suplanuotą grafiką. Ir tai ypač aktualu jauniems žmonėms, kurie iš pažiūros atrodo laisvi, tačiau iš tiesų gyvena jausdami įtampą dėl finansų, ypač tais atvejais, jeigu namuose ne vienas daiktas įsigytas išsimokėtinai, o būstas nuomojamas ar mokama paskola. Tačiau ši problema  sprendžiama gan lengvai, tik reikia išsiugdyti įprotį stebėti savo finansus kasdien ir nebijoti jų sekti bei planuoti“. 

Biudžeto stebėjimas: pirmas žingsnis link lankstumo

Pasak A. Čiuplienės, norint sukaupti rezervą, nebūtina iš karto atsidėti didelę sumą: „Svarbiausia – stebėti savo įpročius. Su šiandieninėmis technologijomis nereikia visko rašytis į užrašų knygutę, kaupti čekių ar turėti milžiniškų lentelių kompiuteryje, nes egzistuoja ne viena platforma, kuri išlaidas seka už jus. Kai beveik viską perkame naudodamiesi banko kortele ar internetu, visos išlaidos nugula į banke esančią informaciją. Tokie įrankiai  biudžetui stebėti,  kokį turime savo „Viena sąskaita“ platformoje, leidžia vienoje vietoje matyti visų savo bankų sąskaitų išrašus. Ši informacija automatiškai suskirstoma į svarbiausias kategorijas ir jums pateikiama grafikuose, kur  aiškiai matosi, kam išleidžiama daugiausiai. Tik tada, kai žinome, kiek per mėnesį patiriame fiksuotų išlaidų, tokių kaip mokesčiai, nuoma, maistas, galime suplanuoti, kiek jų atsidėti taupymui ir pramogoms. Deja, dažnai išleidžiame per daug, įsigyjame nereikalingų smulkmenų ir taip prarandame galimybę sukaupti bent kiek didesnį finansinį rezervą“.

Pasak jos, kai jau aiškiai matome, kiek ir kur išleidžiame, galime nusistatyti savo taupymo tikslus: juk jei per mėnesį galime atsidėti 50 eurų, metų pabaigoje jau turėsime 600 eurų santaupų, po dviejų – 1200 eurų. 

„Norint atsidėti  50 eurų, paprastai užtenka tik kiek mažiau išlaidauti kavoms mieste, galbūt pagalvoti, ar tikrai reikia dar vienos poros batų, atsakingiau planuoti maisto prekių pirkimą ir viskas. Tokią sumą šiandien sutaupyti tikrai gali daugelis. Tik tam, žinoma, reikia suprasti, kur iki šiol šitie pinigai „pabėgdavo nepastebėti“, – pataria platformos „Viena sąskaita“ vadovė.