Ar žinai?

Visi finansinio raštingumo ekspertai sutaria – kas mėnesį turėtume atsidėti bent 20 proc. savo pajamų. Vis dėlto daugeliui tai skamba kaip utopija. Ką daryti, kai visi pinigai išgaruoja vos sulaukus atlyginimo, o sutaupyti – misija neįmanoma? Finansų ekspertai sako, kad pirmas žingsnis – atpažinti nematomas, bet nuolat „nutekančias“ išlaidas, o tada – pasitelkti paprastus įpročius bei technologinius sprendimus.

Pasibaigus rugsėjui ne vienai šeimai kyla klausimas – kur išleidome tiek pinigų? Atrodo, jog didžiausios išlaidos būna prieš rugsėjo pirmą, kai reikia nupirkti  uniformą, sportinę aprangą ir ištinka nuostaba, kad keli rašikliai, gertuvė, pratybos ar būrelis ne ką mažiau ištuština sąskaitą per rugsėjį. Kaip susiplanuoti išlaidas, kad finansinis šokas neištiktų ir kitąmet?  

Apklausos rodo, kad daugybė žmonių kasmet praranda galimybę atgauti pinigus už nekokybiškas prekes ar gauti draudimo išmoką vien dėl to, kad nepateikia kvitų ar pamiršta apie turimus dokumentus. Jungtinėje Karalystėje atlikta apklausa atskleidė, kad net 42 proc. gyventojų yra praradę galimybę atgauti jiems priklausančius pinigus dėl to, kad neturėjo pirkimo įrodymo. Remiantis „Capital One“ duomenimis, vidutinė vieno asmens metinė žala dėl nepanaudotų garantijų ar kompensacijų – apie 200 eurų.

Naujausi tyrimai atskleidžia, kad impulsyvūs pirkimai auga visame pasaulyje, o jautrumas kainoms mažėja. Daugiausiai tai pastebima kelionių mažmeninėje prekyboje, bet tokia tendencija egzistuoja ir kituose sektoriuose. Finansų ir psichologijos ekspertai pastebi, kad šis augantis reiškinys sukurs problemų tiems, kas savo išlaidų neplanuoja atsakingai ir nesiima savo pirkimo impulsų kontrolės.

Viena iš trijų santuokų Lietuvoje baigiasi skyrybomis, o tarp dažniausiai įvardijamų priežasčių – konfliktai dėl finansų, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Situacija panaši ir visoje Europoje: „Eurobarometer“ tyrimas atskleidė, kad net 47 proc. europiečių pinigus laiko dažniausia poros konfliktų priežastimi, lenkiančia net neištikimybę. Ekspertų teigimu, tokie nesutarimai dažnai slepia ne tik skaičius, bet ir vertybių skirtumus, pasitikėjimo stoką bei gilias emocines patirtis.

Naujausi „Eurostat“ duomenys atskleidžia, kad net 37,3 % Lietuvos gyventojų vis dar negalėtų padengti 1 000 eurų nenumatytų išlaidų. Jie neturėtų santaupų ne tik tokioms netikėtomis būtinosiomis išlaidomis kaip gydymas ar remontas, bet taip pat negalėtų pasinaudoti ir paskutinės minutės kelionės pasiūlymu bei išvykti atostogų. Tai – vienas prasčiausių rodiklių tarp visų ES šalių. Vokietijoje tokių gyventojų yra tik 20 %, Estijoje – 29 %.

Vasarai artėjant, tūkstančiai Lietuvos paauglių ruošiasi pirmai darbo patirčiai – nuo kavinių ar muzikos festivalių iki vaisių ūkių. Pirmasis atlyginimas dažnai pavirsta euforija: „pagaliau pinigai, kuriuos galiu leisti kaip noriu“. Tačiau finansų specialistai įspėja, kad be iš anksto aptartų taisyklių pirmas uždarbis gali tapti skausminga ir brangia pamoka.

Klimato kaita netolimoje ateityje gali būti ne tik televizoriaus ekrane,  bet ir kiekvieno mūsų piniginėse: ekspertai sako, kad besikeičiantis klimatas, dažnėjančios stichijos yra viena priežasčių susirūpinti savo finansiniu raštingumu šiandien, nes rytoj gali būti per vėlu. Ką apie tai kalbantys ekspertai turi galvoje, ar tai rimta ir kaip tam pasiruošti?

Kokybiška žiniasklaida ir svarbiausios naujienos tampa pasiekiamos dar paprasčiau. 15min prenumeratą nuo x datos galima įsigyti ir specializuotoje mokėjimų platformoje „Vienasąskaita.lt“, padedančioje klientams patogiai tvarkyti visus savo namų finansus vienoje vietoje: apmokėti būsto sąskaitas, stebėti savo biudžetą, saugoti dokumentus ar užsakyti papildomas paslaugas, kurios dažnai klientams siūlomos geresnėmis sąlygomis, nei įsigyjant kitur. Tai suteikia galimybę vartotojams gauti aukščiausios kokybės žurnalistinį turinį dar greičiau ir patogiau, kartu su kitomis kasdienėmis paslaugomis.

Stebint naujienas viešojoje erdvėje susidaro įspūdis, kad investuoja bene kiekvienas. Vis dėlto Lietuvos banko duomenimis, lietuvių finansinis raštingumas vis dar nesiekia ES vidurkio, o skaitmeninio finansinio raštingumo aspektu atsiliekame ir nuo latvių bei estų. Ar nedarome sau meškos paslaugos populiarindami investavimą, kai dalis šalies gyventojų dar turi pasimokyti planuoti asmeninius finansus? Kokios rizikos laukia, jei imsimės aktyviai investuoti nesusitvarkę kasdienės piniginės?