Pamesti kvitai ar sutartys? Nepraleiskite progos grąžinti prekės ar gauti priklausančias kompensacijas

Apklausos rodo, kad daugybė žmonių kasmet praranda galimybę atgauti pinigus už nekokybiškas prekes ar gauti draudimo išmoką vien dėl to, kad nepateikia kvitų ar pamiršta apie turimus dokumentus. Jungtinėje Karalystėje atlikta apklausa atskleidė, kad net 42 proc. gyventojų yra praradę galimybę atgauti jiems priklausančius pinigus dėl to, kad neturėjo pirkimo įrodymo. Remiantis „Capital One“ duomenimis, vidutinė vieno asmens metinė žala dėl nepanaudotų garantijų ar kompensacijų – apie 200 eurų.

Dokumentų neturėjimas – reali priežastis prarasti tai, kas priklauso

„Užsienio šalių statistika atskleidžia, kad dokumentų išsaugojimas yra daug svarbesnis nei mums atrodo kasdienybėje. Nesaugodami kvitų ar sutarčių, prarandame mums priklausančią teisę grąžinti pirkinį ar pasinaudoti garantiniu aptarnavimu“, – komentuoja „Viena sąskaita“ vadovė Aušra Čiuplienė.

Pasak jos, problema nebūtinai susijusi su aplaidumu – dažniau tai tiesiog neturėjimas sistemos, kur ir kaip viską laikyti: „Daugelis iš mūsų turi tą vieną stalčių ar segtuvą, į kurį krauna viską – nuo kvitų iki garantijų. Bet kai dokumento prireikia po metų, dažnai jo tiesiog neįmanoma rasti“.

Kodėl nesaugomi dokumentai kainuoja po šimtus eurų per metus

Įpročių trūkumą tinkamai tvarkyti kvitus patvirtina ir aplinkosaugos iniciatyvos „Beat the Receipt“ duomenys: net 90 proc. žmonių neišsaugo popierinių kvitų – jie išmetami, pametami ar išblunka. Dėl to, iniciatyvos duomenimis, net 66 proc. pirkėjų yra susidūrę su situacija, kai negalėjo grąžinti prekės ar pasinaudoti garantija, nes neturėjo kvito.

„Tai nėra pavieniai atvejai – tai jau masinis reiškinys. Kai du trečdaliai žmonių pripažįsta praradę galimybę susigrąžinti pinigus vien dėl kvito, akivaizdu, kad čia reikalingas sisteminis sprendimas“, – komentuoja A. Čiuplienė.

Nuostoliai dėl draudimo sutarčių praradimo 

Dar rimtesnės pasekmės laukia pametus ne pirkinių kvitą, o svarbius dokumentus – draudimo polisus, sutarčių kopijas, paveldėjimo ar paskolos dokumentus. Vien Jungtinėje Karalystėje dėl netinkamo dokumentų saugojimo kasmet lieka neišmokėta apie 2 mlrd. svarų gyvybės draudimo išmokų.

„Tai yra įspūdingos sumos. Ir dažnai priežastis tokia paprasta – niekas šeimoje nežino, kad žmogus turėjo polisą, arba niekas neranda dokumentų. Tokie atvejai labai aiškiai parodo, kad dokumentų saugojimas yra ir finansinio saugumo, ir artimųjų gerovės klausimas“, – sako A. Čiuplienė.

Dokumentų tvarkymas vienoje vietoje – daugiau kontrolės

Tyrimų atskleista problema verčia ieškoti sprendimo: kaip elgtis, kad svarbūs dokumentai neliktų stalčiuose ar pamirštuose el. pašto archyvuose? Pasak „Viena sąskaita“ vadovės, sprendimas slypi ne tik dokumentų išsaugojime, bet ir jų tvarkoje.

Skaitmeninė dokumentų saugykla

„Neretai kvitų ar sutarčių reikia ne iš karto, o po metų ar dvejų. Todėl svarbu, kad tokie dokumentai būtų lengvai surandami, jeigu tik jų prireiktų. Mūsų platformoje įdiegta saugyklos funkcija padeda tvarkytis su šiuo iššūkiu: dokumentus čia talpinti itin lengva, galima juos tvarkingai rūšiuoti pagal rekomenduojamas kategorijas ar sukūrus naujas. Be to, įdiegėme funkciją kiekvienam dokumentui pagal poreikį sukurti taisyklę. Tai reiškia, kad galima pasirinkti, ar dokumentas turi būti saugomas neribotą laiką, ar reikia priskirti  datą, iki kurios jis reikalingas, o vėliau gali būti ištrinamas. 

Taip pat įmanoma nustatyti, jog tam tikru metu klientas būtų informuojamas apie, tarkime, konkrečiame dokumente nurodytą garantijos pabaigą. Tokiu atveju, kartą dokumentą pasidėjus į mūsų saugyklą ir pasirinkus norimą taisyklę, apie jį sukti galvos nereikia: atėjus jūsų nustatytam laikui apie, pavyzdžiui, tai, kad baigiasi jūsų įsigytas automobilio draudimas, gausite pranešimą el. paštu“, – sako Aušra Čiuplienė.

A. Čiuplienės nuomone, svarbiausia turėti aiškią sistemą, kurioje dokumentai ne tik kaupiami, bet ir apdorojami: „Tokia tvarka padeda išvengti streso ir leidžia laiku pasinaudoti priklausančiomis teisėmis“.