Kaip išvengti, kad pinigai poroje nesukeltų konfliktų

Viena iš trijų santuokų Lietuvoje baigiasi skyrybomis, o tarp dažniausiai įvardijamų priežasčių – konfliktai dėl finansų, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Situacija panaši ir visoje Europoje: „Eurobarometer“ tyrimas atskleidė, kad net 47 proc. europiečių pinigus laiko dažniausia poros konfliktų priežastimi, lenkiančia net neištikimybę. Ekspertų teigimu, tokie nesutarimai dažnai slepia ne tik skaičius, bet ir vertybių skirtumus, pasitikėjimo stoką bei gilias emocines patirtis.

Šeimos finansai ir skirtingos poros vertybės

Psichologė Genovaitė Petronienė sako, kad pinigai porose yra jautri tema būtent todėl, kad jie glaudžiai susiję su asmeninėmis vertybėmis ir savivertės jausmu. „Skirtingi požiūriai į pinigus dažniausiai atsinešami iš vaikystės ir giliai įsišaknija asmenybėje. Taupukai dažniau būna apsėsto tipo asmenybės, kurioms baisu, kad pinigų neužteks, jų gyvenimą valdo nerimas ir kontrolės poreikis. Išlaidūnai orientuoti į šiandienos malonumą – kas bus rytoj, mažiau svarbu. Jie impulsyvesni, labiau sieja pinigus su santykiais: jei artimas žmogus neišlaidauja dėl manęs, vadinasi, nemyli“, – sako psichologė.

Pasak jos, net jei poroje sutampa požiūris vienoje srityje, kitoje jis gali skirtis. „Pavyzdžiui, per atostogas ar restorane vienas gali norėti taupyti, kitas – išleisti daugiau. Nesutarimai stiprėja, kai pinigus pradeda painioti su pagarba ar meile: perki daugiau nei aš leidžiu – vadinasi, manęs negerbi. Iš tiesų, čia ne pinigų kaltė, bet tai, jog žmogus jaučiasi neišgirstas ar neįvertintas“, – aiškina G. Petronienė. Pasak ekspertės, norint spręsti tokias problemas poros santykiuose, svarbiausia – skaidri ir atvira, konstruktyvi komunikacija. 

Aiškumas ir skaidrumas finansuose: paprastai pasiekiama pagalba 

„Viena sąskaita“ generalinė direktorė Aušra Čiuplienė pabrėžia, kad tyrimų išvados apie pinigus kaip vieną dažniausių konfliktų priežasčių rodo – poroms reikia daugiau skaidrumo ir aiškumo, kad įtampa netaptų nuolatiniu santykių palydovu. „Labai dažnai ginčas nėra dėl konkrečios sumos, o dėl jausmo, kad kažkas nesidalija atsakomybe arba kad vienas partneris nežino viso finansinio vaizdo. Čia padeda aiškūs susitarimai ir bendra, abiem prieinama informacija, o šiandien dalintis finansine informacija ir prižiūrėti savo kasdienius finansus yra itin paprasta naudojantis technologijomis. Egzistuoja ne vienas biudžeto valdymo įrankis, vieną jų esame sukūrę ir mes. Ten  pora gali matyti bendrą finansinį vaizdą vienoje vietoje, automatiškai sukategorizuotas išlaidas pagal tipus – maistas, būstas, pramogos, transportas. Tai leidžia aptarti finansus be kaltinimų, remiantis faktais, o ne emocijomis, nuolatos žinoti, kiek pinigų turi pora, kiek kam išleidžiama“, – sako A. Čiuplienė.

Pasak jos, kai abu partneriai dalinasi informacija, tampa lengviau kalbėtis ne apie pinigų sumas, o apie tikslus ir vertybes. „Tai leidžia išvengti galios kovos dėl to, kas „daugiau prisideda“ ar „mažiau leidžia“. Vietoj to atsiranda galimybė kurti bendrą planą ir jaustis komanda. Šiandien tam nebereikia nei sudėtingų procedūrų, nei specialių žinių – užtenka įrankio, kuris automatiškai padaro didžiąją dalį darbo“, – teigia „Viena sąskaita“ vadovė.

Šeimos finansai stereotipų spąstuose

Psichologė G. Petronienė atkreipia dėmesį, kad nesutarimus dažnai taip pat gilina ir vis dar egzistuojantys stereotipai. „Dalis moterų tikisi, kad vyras jas išlaikys, kad jis privalo už ją mokėti ir kad tai savaime suprantama pareiga. Net ir tuomet, jeigu moteris to nesitiki, gali būti, kad vyrai jaučia spaudimą uždirbti daugiau, nes turi tokią suformuotą nuostatą.  Iš to kyla abipusis nepasitenkinimas: vyras galvoja, kad pinigai yra jo indėlis į santykius, o moteris, pamiršusi pinigus, jaučiasi nesulaukianti dėmesio ir bendravimo. Ilgainiui tokia dinamika skatina galios kovą – kas už ką moka, kiek prisideda prie bendro gyvenimo ir kaip tai turi atrodyti“, – sako ekspertė.

Ji akcentuoja, kad klausimai dėl pinigų turėtų būti sprendžiami kaip įmonės pasitarime – kuo mažiau emocijų, kuo daugiau konstruktyvumo. „Reikia aiškiai sutarti, kas už ką moka, kokios išlaidos bendros, kokios – asmeninės. Jei vienas uždirba daugiau, galima nuspręsti dėl įnašų proporcijų į bendrą fondą. Bendri taupymo tikslai – būstui, kelionei ar kitiems poreikiams – turi būti aptarti iš anksto, kad vėliau nekiltų kaltinimų ir nusivylimo“, – pataria psichologė.

Psichologę papildo ir A. Čiuplienė iš „Viena sąskaita“: „Taupyti dviese dažnam tampa iššūkiu: reikia aiškių susitarimų ir griežto jų laikymosi, kas ne kiekvienam yra paprasta. Čia irgi stipriai padeda technologijos: biudžeto valdymo įrankyje kiekvienas savo paskyroje gali nusistatyti identiškus taupymo tikslus ir kas mėnesį taupymui skirti sutartą sumą. Juk visada smagu, kai poroje ar šeimoje pasiekiate išsikeltų bendrų tikslų ir vėliau galite, pavyzdžiui, išvykti į egzotinę kelionę. Šiandieniniai biudžeto valdymo įrankiai šį procesą padaro gerokai lengvesniu ir poros gali ne pyktis dėl taupymo, o su mažom pastangom švęsti nedideles finansų valdymo pergales“.