Dvejojate dėl pensijų fondo? Sužinokite kaip įsivertinti, ar galėsite pensijai sukaupti patys

Diskusijos po naujausios pensijų reformos kaista ne tik tarp politikų, bet ir tarp gyventojų. Vieni laukia, kol galės pildyti prašymus atsiimti sukauptas lėšas, kiti svarsto, ar tai logiškas žingsnis. Ekonomistai įspėja, kad dalis žmonių šiuos pinigus tiesiog „pravalgys“ – ne todėl, kad būtų neatsakingi, o todėl, kad neturi įpročio planuoti savo finansus. Ir nors ši situacija atveria ir kitą pusę: galimybę savarankiškai valdyti savo pinigus, pradėti planuoti biudžetą ir susikurti asmeninį pensijų kaupimo būdą, siūlome savo pasirinkimą įvertinti itin atsakingai. 

„Ši pensijų reforma taps lakmuso popierėliu mūsų finansiniam raštingumui ir parodys realią situaciją, ar mokam elgtis su pinigais. Žmonės dažnai kalba apie nepasitikėjimą sistema, bet gilesnė problema slypi pasitikėjime savimi. Jeigu nežinote kur išleidžiate savo pinigus, bus sunku planuoti ateitį. Tie, kurie nusprendžia atsiimti sukauptas lėšas, turėtų nesielgti impulsyviai ir suprasti, kad į savo rankas perima ir atsakomybę. Šie pinigai gali tapti startu savarankiškam kaupimui, bet tik tuomet, jeigu žmogus žino, kaip juos valdyti“, – sako „Viena sąskaita“ generalinė direktorė Aušra Čiuplienė. 

Pirmas žingsnis – biudžeto kontrolė

Pasak jos, bet kokio taupymo pagrindas yra biudžeto supratimas. Daug žmonių galvoja, kad taupyti galima tik turint „atliekamų pinigų“, bet praktika rodo priešingai – taupymas prasideda nuo žinojimo, kur pinigai iš tikrųjų dingsta.
„Kaupiant pensijai ar kitam tikslui, svarbiausia ne turima suma, o nuoseklumas. Žmogus, kuris kiekvieną mėnesį mato, kur išleidžia pinigus, greičiau pastebi ir taupymo galimybes. Mūsų biudžeto valdymo įrankio naudotojai dažnai nustemba – pasirodo, didžiausia problema yra ne pajamos, o chaosas. Kai įrankis parodo, kad 30 eurų per savaitę išleidžiama atsitiktinėms smulkmenoms, tampa aišku, kad tą sumą galima nukreipti į ateitį. Todėl pirmas žingsnis yra aiškus biudžeto stebėjimas – tik tada galima galvoti apie investavimą. O šiais laikais tai padaryti yra daug paprasčiau nei bet kada anksčiau: egzistuoja programėlės, kurios leidžia  vienoje vietoje matyti visas savo išlaidas suskirstytas į aiškias kategorijas, leidžia susikurti išlaidų planus, kurti taupymo tikslus“, – teigia A. Čiuplienė.

Ji priduria, kad biudžeto sekimas nėra tik kontrolė ar apribojimas – tai būdas išvengti panikos, kai atsiranda netikėtų išlaidų. Toks įprotis leidžia jaustis saugiau net ir turint mažesnes pajamas, nes atsiranda aiškumas ir realus vaizdas.

Antras žingsnis – pinigų įdarbinimas

Kai biudžetas tampa aiškus, kitas žingsnis – sprendimas, kaip pinigus įdarbinti. Čia, pasak „iFuture Investments“ Vilniaus biuro pardavimų ir plėtros grupės vadovės Linos Blažytės, dažniausiai pasimato skirtumas tarp tų, kurie taupo iš įpročio, ir tų, kurie iš tiesų planuoja savo finansinę ateitį.

„Jei žmogus nusprendžia atsiimti lėšas iš antros pakopos pensijų fondo, pirmas klausimas turėtų būti ne „ar verta?“, o „kas toliau?“. Šie pinigai gali tapti galingu įrankiu, jei jie nukreipiami tinkamai. Geriausias scenarijus – paskirstyti: dalį pasilikti kaip saugumo pagalvę, dalį įdarbinti investuojant, o likusią dalį naudoti tam, kad palaipsniui didintumėte investicijų sumą. Taip sukuriamas asmeninis, lankstus, bet disciplinuotas pensijų planas“, – aiškina specialistė. 

Jos teigimu, prieš 20 metų maždaug 5 dirbantys išlaikydavo vieną pensininką, o dabar maždaug 2,5 dirbančio išlaiko vieną pensininką. Remiantis demografinėmis tendencijomis, greitai ateis toks laikas, kai vieną pensininką išlaikys vos vienas dirbantysis. Išėjus į pensiją Lietuvoje žmonės dabar gauna vidutiniškai tik kiek mažiau nei 40 proc. buvusių savo pajamų.

„Būtent tokie faktai ir leidžia suprasti, kad savo ateičiai reikia ruoštis jau dabar. Tai, kiek ir kur rekomenduotina investuoti, priklauso nuo asmeninių finansinių galimybių. Tad prieš investuojant žmogus turėtų gerai apgalvoti, koks variantas jam tinkamiausias. Pavyzdžiui, savo ateitimi galima pasirūpinti investuojant ir į nekilnojamą turtą ar žemę. Specialistai dar dažnai rekomenduoja rinktis periodinį investavimą. Periodinis investavimas gali būti atliekamas į bet kurią pasirinktą priemonę: indėlius, akcijas, obligacijas, tarpusavio skolinimo platformas ir kt. Čia yra svarbi ne įdarbinama suma, bet pats reguliarus įprotis, padedantis ugdyti kantrybę ir gebėjimą išlaukti, mat užsiimant periodiniu investavimu sumos investuojamos nepriklausomai nuo padėties rinkoje. Periodinis investavimas gal ir negarantuos didelių palūkanų, tačiau padės garantuoti didesnę grąžą“, – komentuoja L. Blažytė.

Svarbiausia – ne kiek, o kaip

Abi ekspertės pabrėžia, jog pasitikėti savo jėgomis dėl investicijų galima tada, kai asmeniniai pinigai yra valdomi užtikrintai: „Jei svarstote palikti pensijų fondus, nepamirškite, kad tam turite net dvejus metus. Prieš išsiimant lėšas iš fondų labai rekomenduoju pradėti nuo kelių mėnesių biudžeto stebėjimo, įsivertinimo, kiek galite sutaupyti, kiek – skirti investavimui. Būtinai susikurkite taupymo tikslus ir pažiūrėkite, kaip seksis jų laikytis. 

Jei matysite, kad pavyksta tai daryti nuosekliai, bent šešis mėnesius laikytis susikurtų taupymo taisyklių, tuomet galite bandyti tai daryti ir su didesniais pinigais. Taip pat patartina prieš atsisakant kaupimo pensijai fonduose pasidomėti investavimu, išbandyti jį su mažesnėmis sumomis, įvertinti, ar tikrai galėsite pats investuoti ir gauti norimą grąžą, kuri užtikrins kokybišką pensiją“, – apibendrina „Viena sąskaita“ vadovė.