Kaip įgyvendinti Naujų metų tikslus ir išmokti taupyti: paprasta taupymo sistema

Kiekvieni metai prasideda tais pačiais pažadais – pradėti planuoti išlaidas, sutaupyti daugiau pinigų, atsidėti ateičiai. Deja, daugeliui šie tikslai žlunga dar pirmą mėnesį. Problema nebūtinai yra valios stoka – žmonės tiesiog neturi aiškios ir paprastos rutinos, kuri ne tik sumažintų kasdienį stresą, bet ir padėtų išlaikyti ritmą visus metus. Ekspertai dalinasi 30 dienų programa, kuri padės laikytis taupymo taisyklių visus metus. 

„Ši 30 dienų programa veikia todėl, kad ji nėra eksperimentas – tai struktūra, kurią galima realiai įgyvendinti ir kuri suteikia pagreitį visiems metams. Pirmosios savaitės užduotys sukuria aiškumą, antrosios ir trečiosios kuria pagrindą visiems metams, o ketvirtosios – užtikrina, kad sistema nesubyrėtų“, – pasakoja asmeninių finansų ekspertas Olegas Medvedevas. 

Pirmoji savaitė – „būtina-nebūtina“ žemėlapis

Pirmas žingsnis link veikiančios taupymo programos nėra biudžeto planavimas. Šiame žingsnyje svarbiausia aiškumas, kur iš tiesų dingsta pinigai. Pirmoji savaitė skirta išsiaiškinti, kas yra būtinos išlaidos: paskola ar nuoma, komunaliniai mokesčiai, būtinosios išlaidos maistui, transportui, sveikatai,  o kas – nebūtinos. Verta įvertinti ir tai, kaip šios būtinosios išlaidos kinta kelis mėnesius.

„Dalis žmonių sako: „Aš ir taip žinau, kur išleidžiu“. Tačiau kai visos sąskaitos ir čekiai išsibarsto tarp kelių kortelių, kelių programėlių ir kelių spontaniškų apsilankymų parduotuvėje, tas „žinau“ labai greitai virsta „nebežinau“. Pirmoji savaitė turi vieną tikslą – susikurti bendrą vaizdą, kas yra būtina mūsų namų ūkiui, o kas – tik įprotis“, – sako „Viena sąskaita“ generalinė direktorė Aušra Čiuplienė. 

O. Medvedevas, „iFuture“ bendraįkūrėjas, priduria, kad aiškumo etapas dažnai būna nepatogus, tačiau būtent jis atveria kelią sprendimams: „Žmonės kartais vengia suskaičiuoti savo išlaidas, nes bijo to, ką pamatys. Tačiau gyvenimas be aiškaus vaizdo yra tarsi vairavimas užrištomis akimis. Stresą turėtų kelti ne skaičiai, bet nežinomybė. Natūralu, kad pradžioje jie gali išgąsdinti, bet tik žinant būtinąsias išlaidas galima šią sumą “užšaldyti” ir atsidėti kiekvieno mėnesio pradžioje.”

Pasak A. Čiuplienės, šiandien aiškumą susidaryti lengviau nei bet kada: yra ne viena mobili programėlė ar platforma internete, kuri leidžia stebėti savo išlaidas realiu laiku vienoje vietoje, matyti net ir kelių bankų sąskaitų informaciją, todėl žmogui nebereikia remtis vien atmintimi ar tokiais laikui imliais sprendimais kaip „excel“ lentelių kūrimas, informacijos vedimas ir sisteminimas. 

Antroji ir trečioji savaitės – automatinis „pirmiausia taupymui“ kaupimas

Antrasis sistemos etapas – atsisakyti įpročio „laukti, kas liks mėnesio gale“. Realybėje, anot ekspertų, nelieka nieko.

„Finansiniai tikslai griūva tada, kai žmogus tikisi, jog mėnesio pabaigoje liks pinigų taupymui. Todėl taisyklė turi būti atvirkštinė – žinodami būtinąsias išlaidas, iš karto suplanuojame kokią pastovią pinigų sumą galime skirti taupymui ir ją iš karto atsidedame, o tada planuojame likusias išlaidas“, – sako A. Čiuplienė. Ji pabrėžia, kad taupymo tikslo sukūrimas šioje vietoje yra vienintelis būdas išvengti nuotaikų svyravimo: kai užsibrėžiate tikslą, daug lengviau jam skirtą mėnesio sumą atsidėti ir neišleisti.

O. Medvedevas šį principą vertina kaip kertinį: „Šią taisyklę pirma atsidėti pinigų sumą taupymui rekomenduoja ir garsūs finansų konsultantai visame pasaulyje. Ji padeda ir mažų, ir didelių pajamų turėtojams, nes svarbu yra pastovumas ir nuoseklumas, o ne pajamų dydis.“

Ketvirtoji savaitė – konfliktų prevencijos taisyklės

Trečiasis sistemos žingsnis susijęs ne su skaičiais, o su emocijomis. Net geriausias planas subyra, jei namuose kyla įtampa dėl pinigų.

„Šeimos finansai negali būti vieno žmogaus projektas. Reikia bendro susitarimo – kokius skaičius stebime, kaip reaguojame, kada kalbamės apie pinigus. Rekomenduoju įvesti bent 30 minučių savaitinį pokalbį su trimis skaičiais: bendras likutis, artėjantys mokėjimai, ribos kintamoms išlaidoms. Tiems, kas biudžeto valdymui naudoja programėles telefone, viskas yra dar paprasčiau: pakanka atsidaryti ir kartu peržiūrėti situaciją, tokios aplikacijos dažnai skaičius ir pokyčius vaizduoja lengvai suprantamais grafikais, pateikia įžvalgas ir patarimus“, – sako A. Čiuplienė.

Ji siūlo įsivesti ir „stop loss“ principą: jei finansinis rezervas nukrenta žemiau dviejų mėnesių būtinųjų išlaidų, automatiškai mažinamos nebūtinos išlaidos; jei emociniai, spontaniški pirkiniai peržengia ribą – kelioms savaitėms ribojamas atsiskaitymas kortele.

O. Medvedevas teigia, kad be šio etapo sistema neveiktų: „Jokia finansų sistema negali veikti be reguliaraus stebėjimo ir teisingo reagavimo į situacijas. Šeimoje tokie susitarimai skatina bendrą tikslų išsikėlimą ir padeda išvengti emocinių sprendimų. Artimo žmogaus ramybė, kai pritrūksta savos, kartais tampa tuo gelbėjimosi ratu, kuris leidžia išvengti emocinių pirkimų ir veltui išleistų pinigų“.

A. Čiuplienė pabrėžia, kad ši 30 dienų sistema yra lengvai pritaikoma kasdienybėje, ypač dabar, kai technologijos padeda visas išlaidas matyti vienoje vietoje ir realiu laiku: „Aišku, pirmosios 30 dienų yra tam, kad susikurtume aiškias taisykles pradėtume formuoti įprotį drausmingai elgtis su pinigais: dalį skirti taupymui, dalį – būtinosioms išlaidoms, dalį – spontaniškiems ir neplanuotiems reikalams. Ir visai nesvarbu, kiek procentų nuo uždarbio galime skirti taupymui, bet kokia dalis jau yra teigiamas žingsnis į priekį“.  

Biudžeto įrankį išbandykite savo „Viena sąskaita“ paskyroje