Kaip susiplanuoti naujų mokslo metų išlaidas, kad rugsėjo mėnesį sąskaitoje nešvilptų vėjai?

Pasibaigus rugsėjui ne vienai šeimai kyla klausimas – kur išleidome tiek pinigų? Atrodo, jog didžiausios išlaidos būna prieš rugsėjo pirmą, kai reikia nupirkti  uniformą, sportinę aprangą ir ištinka nuostaba, kad keli rašikliai, gertuvė, pratybos ar būrelis ne ką mažiau ištuština sąskaitą per rugsėjį. Kaip susiplanuoti išlaidas, kad finansinis šokas neištiktų ir kitąmet?  

Tikrasis rugsėjo krepšelis slepiasi „smulkiose“ eilutėse

Mokyklinukų tėvams rugsėjį prie akivaizdžių pirkinių, tokių kaip sąsiuviniai ir rašikliai, prisideda kasmet kartojamos, bet iš anksto nenumatytos išlaidų eilutės: ugdymo turinio platformos, pratybos ir kalbų vadovėliai, klasės fondas ir spintelės mokestis, pirmieji būrelių įnašai, edukacinės išvykos, o taip pat pamestų ar sugadintų daiktų keitimas. Jei šeimoje mokosi keli vaikai, bendra suma greitai išauga.

„Šios išlaidos nėra staigmena – jos nuspėjamos ir pasikartojančios. Daugelis šeimų rugsėjį patiria vadinamąjį „krepšelio efektą“, kai daug smulkių eilučių susideda į vieną didelę sumą. Kol jų neįsirašome į metinį planą, rugsėjis atrodo tarsi netikėtas, o mėnesio gale sąskaitos likutis nemaloniai nustebina: kur tiek išleidome? Atrodo, pirkti vos keli rašikliai, gertuvė, sumokėta už būrelį, o bendra suma – tikrai didelė. Būtent dėl to rugsėjo išlaidos mokyklai tampa dideliu galvos skausmu: atrodo, neišleisime daug, todėl nereikia iš anksto planuoti, o galiausiai paaiškėja, kad suma pasiekė ir porą šimtų eurų“, – sako „Viena sąskaita“ generalinė direktorė Aušra Čiuplienė.

Pasak jos, išlaidos prieš rugsėjo pirmą dažnai būna suplanuotos ir didesnės, bet pamirštama, kad rugsėjo mėnesis nesibaigia tik tokiais pirkiniais kaip uniforma, sportinė apranga, kuprinė. Smulkios rugsėjo mėnesio išlaidos yra itin apgaulingos, nes atskirai kiekvienas pirkinys retai būna labai brangus: „Jei vaikas – nebe pirmokas, atrodo, kiek čia tų daiktų reikės. Bet tušinukas prie tušinuko ir skylę sąskaitoje padaro. O to išvengti paprasta: susiplanuoti iš anksto, kad rugsėjis jus pasitiks su papildomom išlaidom, turėti tam nustatytą aiškų biudžetą su papildoma erdve situacijoms, kai atžala pirmą dieną mokykloje grįš pametęs gertuvę vandeniui ir teks pirkti naują, o tėvų forumas „kliksės“ dėl papildomų išlaidų pratyboms ir klasės fondui“.  

Skolinimosi spiralė pabrangina pirkinius

Tarptautinės apklausos rodo augantį tėvų polinkį dengti mokyklines išlaidas kreditu ar atidėtu mokėjimu. Tokie sprendimai atrodo patogūs, tačiau ilgainiui pabrangina net būtiniausius pirkinius ir didina finansinę įtampą.

„Mano nuomone kitose šalyse plintanti praktika yra kiek ydinga, nes skolindamiesi už vadovėlius ar uniformą sumokame ne tik už prekę, bet ir už laiką. Tai brangiausia rugsėjo dalis. Kreditas dažnai pasiima dalį būsimų šeimos sprendimų laisvės ir sukuria įprotį kasmet kartoti tą patį. Alternatyva yra nuobodi, bet veiksminga: išskaidyti mokslo metų išlaidas į mėnesinius įnašus ir susikurti mažą rezervą netikėtumams. Tokiu atveju išlaidos tampa prognozuojamos, o finansiniai sprendimai – nekeliantys streso. Nereikia nepuošti vaikų ar nepirkti geresnių batų, reikia rasti būdus už tą patį daiktą nemokėti du kartus, kai vėliau prisideda palūkanos ar mokesčiai už atidėtus mokėjimus“, – pabrėžia A. Čiuplienė.

Pasak ekspertės, rugsėjį reikia būti realistais, o ne idealistais: jei žinoma, kad šeimai svarbi papildoma sportinė veikla ar edukacinės išvykos, geriau jas įtraukti į planą iš anksto nei vėliau improvizuoti skolintomis lėšomis.  

Mokslo metų biudžetas: planas, kuris veikia

Metinį krepšelį verta suskaičiuoti iš anksto, apimant pratybas ir vadovėlius, klasės fondą, spintelę, būrelius, edukacines išvykas ir dalies daiktų keitimą. Tą sumą naudinga padalyti į dvylika lygių įmokų ir kiekvieną mėnesį atsidėti iš anksto, o taip pat turėti rezervą pirmajam mėnesiui, kai dažniausiai dingsta ar genda smulkūs daiktai.

„Praktinis skaičiavimas atrodo taip: vietoj vienkartinio rugsėjo šuolio pasirenkame nuolatinį, mažesnį mėnesinį srautą. Jei šeimoje auga du vaikai, dažnu atveju pakanka po 10-15 eurų vienam vaikui kas mėnesį. Toks dydis rugsėjį paverčia įprastu mėnesiu, o ne audra piniginėje. Šeimos, kurios laikosi šio ritmo, paprastai pasiekia du dalykus iškart: ne tik išvengia skolinimosi, bet ir pradeda geriau matyti, kur iš tiesų dingsta pinigai per metus. Išskaidymas į mėnesius veikia kaip finansinis amortizatorius – mažėja įtampos pikas, o sprendimai tampa išmintingesni“, – teigia A. Čiuplienė.

Pasak jos, svarbiausia – nesistengti visko sutaupyti vien per vasarą. Mokslo metai trunka beveik dešimt mėnesių, todėl verta jiems kaupti visą tą laiką ar visus metus. Tokia disciplina duoda ne tik finansinę naudą. Ji grąžina tėvams kontrolės jausmą ir leidžia daugiau dėmesio skirti vaikų kasdienybei.  

Duomenys vietoj emocijų: kaip čia padeda technologijos

Finansinė drausmė nėra paprasta užduotis: šeimos stengiasi jos laikytis, bet dažnai paslysta ir pamiršta kaupti sutartą sumą arba to net nesiima manydami, kad neturi pakankamai pinigų taupymui: „Tikrai dažnai girdima frazė – uždirbu per mažai, kad galėčiau taupyti. Šitas manymas nėra teisingas, taupyti gali visi, reikia tik žinoti, kiek ir kam išleidžiame. O šiandien tai padaryti yra paprasčiau nei bet kada, reikia tik išsirinkti mobilią programėlę, kurią naudoti“, – sako „Viena sąskaita“ vadovė.

Pasak jos, tokios programėlės leidžia prijungti visos šeimos sąskaitas prie vienos paskyros, vienoje vietoje matomos visos įplaukos ir išlaidos, jos gali būti skirstomos į kategorijas, matomi grafikai, kuriais mėnesiais ir kam išleidžiama daugiausiai: „Žinoma, renkantis tokią programėlę reikia būti budriems ir rinktis tik patikimą įrankį, nes jam duodame prieigą prie jautrių duomenų.  

Šeimos išlaidų valdymas nėra intuicija, tai – duomenys ir disciplina. Technologijos čia tiesiog palengvina darbą. Kai viename ekrane matote automatiškai suskirstytas išlaidas, pokalbis šeimoje iš emocinio tampa faktais grįstu. Matote ne tik bendrą sumą, bet ir kur ji iš tiesų susideda: kiek kainavo pratybos, kiek – būreliai, kiek – transportas. Tada galima laiku sureaguoti, nustatyti ribas, o prireikus – perskirstyti prioritetus“, – reziumuoja A. Čiuplienė.

Pasak jos, technologijos nėra stebuklas, bet jos nuima kasdienį stresą ir leidžia susitelkti į esmę. Tuomet rugsėjis tampa suplanuotu mėnesiu, o ne finansine loterija.