Kaip sutaupyti 20 proc. nuo algos? Realūs patarimai

Visi finansinio raštingumo ekspertai sutaria – kas mėnesį turėtume atsidėti bent 20 proc. savo pajamų. Vis dėlto daugeliui tai skamba kaip utopija. Ką daryti, kai visi pinigai išgaruoja vos sulaukus atlyginimo, o sutaupyti – misija neįmanoma? Finansų ekspertai sako, kad pirmas žingsnis – atpažinti nematomas, bet nuolat „nutekančias“ išlaidas, o tada – pasitelkti paprastus įpročius bei technologinius sprendimus.

Sužinokite kokie įpročiai vagia jūsų pinigus

„20 proc. taupymui – tai puiki rekomendacija, bet svarbu suprasti, kad ji skirta tiems, kurių pajamos jau leidžia gyventi oriai. Jei uždirbama nedaug, 20 proc. gali atrodyti neįmanoma, tačiau net simbolinis atsidėjimas yra vertingas žingsnis. Dažnai  problema yra ne maža alga, o tai, kad pinigai tiesiog „nuteka“ nepastebimai – į užmirštas nenaudojamas prenumeratas, impulsyvius pirkinius ar kasdienę kavą degalinėje“, – sako Gintarė Konoplia, „iFuture Investments“ pardavimų grupės vadovė.

Jai antrina ir „Viena sąskaita“ generalinė direktorė Aušra Čiuplienė, sakanti, kad šiandien, aktyviai nesekant savo išlaidų, yra lengviau nei bet kada „pamesti“ tam tikrą dalį savo uždarbio:  „Būna, kad užsiprenumeruojame paslaugą su mintimi, kad pasibaigus  nemokamam testavimui atjungtume, bet pamirštame ir taip mėnesį automatiškai nuskaičiuojami, pavyzdžiui, 10 Eur. Suma – maža, nepasistebi, bet per metus sudaro 120 Eur. Aišku, yra tokių prenumeratų, apie kurias žinome sąmoningai, nes kas mėnesį jomis naudojamės, arba, kaip mūsų platformos atveju, pinigai nuskaičiuojami tik atliekant mokėjimus už komunalines paslaugas. Bet jei tų prenumeratų, kurių nenaudojame, kurių nepastebime, yra daugiau nei viena? Būtent dėl to, norint rasti tuos prenumeratų „kapiliarus“, reikia prisėsti ir pažiūrėti, kur išteka mūsų pinigai. Šiandien tai daryti galima be didelių pastangų, nes egzistuoja ne vienas įrankis biudžeto sekimui, kuris automatiškai suveda, kiek kam išleidžiate: kiek – maistui, kiek – pramogoms, kiek – komunalinėms paslaugoms ir, aišku, kiek toms pačioms paslaptingoms prenumeratoms internete“. 

Taupymas prasideda nuo planavimo – ne nuo draudimų

Finansinio raštingumo ekspertė G. Konoplia akcentuoja: net jei 20 proc. neįmanoma, galima pradėti nuo 5 ar 10 proc. „Svarbiausia – reguliarumas. Net jei šiuo metu galite atsidėti vos 30 ar 50 eurų, pradėjus kaupti reguliariai formuojasi įprotis, stiprėja pasitikėjimas savimi ir po kelių mėnesių jau turėsite šimtus. Viskas prasideda nuo minties „pirmiausia susimokėk sau“ – atsidėk iškart gavęs pajamas“, – pataria finansų ekspertė.

Taupyti galima ir be skausmingų apribojimų – pasitelkus išankstinį planavimą. „Vienas paprasčiausių būdų – maisto planavimas ir apsipirkimas tik kartą per savaitę. Tai padeda išvengti impulsyvių pirkinių ir maisto švaistymo. Taip pat galima nemažai sukaupti taupant elektrą: išjungiant nenaudojamus prietaisus, skalbiant tik pilną skalbinių kiekį, naudojant taupiąsias lemputes. Atrodo smulkmenos, bet per mėnesį tai gali sudaryti keliolika ar net kelis šimtus eurų sutaupymo“, – aiškina G. Konoplia.

Asmeninių finansų valdymas be „Excel“ lentelės

Kad taupymo procesas būtų paprastesnis ir aiškesnis, verta pasitelkti technologinius sprendimus – ypač tuos, kurie leidžia vienu žvilgsniu matyti visą savo finansinį vaizdą.

„Jei prieš dešimtmetį reikėjo pildyti „Excel“ lenteles ar žymėtis kiekvieną pirkinių čekį, šiandien viską galima padaryti automatiškai. Mūsų „Viena sąskaita“ programėlės biudžeto valdymo įrankis leidžia susieti sąskaitas, matyti visas pajamas ir išlaidas vienoje vietoje, o svarbiausia – automatiškai kategorizuoja išlaidas. Tai padeda žmogui suprasti, kur išeina daugiausia pinigų, o nuo to ir prasideda tikrasis pokytis“, – sako Aušra Čiuplienė, „Viena sąskaita“ generalinė direktorė.

Pasak jos, žmonės dažnai nesitiki, kiek daug galima išlošti vien nuo sąmoningo stebėjimo. „Kai programėlė parodo, jog kas mėnesį 12 proc. pajamų išleidžiate kavai, rūbams ar pavėžėjimo paslaugoms, dažnam tai tampa šoku. Bet būtent tada atsiranda galimybė keisti įpročius – ir po truputį artėti prie tų išsvajotų 20 proc.“, – priduria A. Čiuplienė.

Klasikinis taupymo modelis: 20 proc. ir kiti metodai

Jei neišeina atsidėti tiek, kiek rekomenduoja ekspertai, svarbu suprasti – finansinis saugumas kuriamas palaipsniui, o ne per vieną dieną. Gintarė Konoplia pataria žmonėms neapsiriboti vien klasikiniu 20 proc. modeliu, o ieškoti sau tinkančio santykio, pavyzdžiui, pradėti nuo 10 proc. – padalijus juos perpus: 5 proc. taupymui, 5 proc. investavimui. Toks požiūris leidžia užtikrinti ir trumpalaikį finansinį saugumą, ir ilgalaikį kapitalo augimą. Be to, ilgainiui, pajamoms augant ar išlaidoms mažėjant, atidedamą sumą galima palaipsniui didinti.

Aušra Čiuplienė pabrėžia: „Svarbiausia – pradėti. Ir tai nėra tuščias motyvacinis šūkis – nes pradėjus stebėti savo finansus, automatiškai pradedi ir juos valdyti. O tai reiškia, kad ne tik žinai, kur dingsta pinigai, bet ir gali sąmoningai pasirinkti – ką keisti. Mūsų praktika rodo, kad kai žmonės pradeda naudotis biudžeto valdymo įrankiu, jie dažnai patys nustemba, kaip greitai pavyksta suformuoti mažą, bet tvirtą finansinį pagrindą.“

Nors kiekvieno finansinė situacija yra skirtinga, viena tiesa išlieka bendra visiems: net ir nedideli žingsniai link taupymo ar investavimo – daug geriau nei stovėjimas vietoje. Tai – ne spaudimas laikytis idealios formulės, o kvietimas ieškoti savo tvaraus ritmo ir pradėti dabar.